Darbėnai – miestelis Kretingos rajono savivaldybės teritorijos šiaurės vakarinėje dalyje, prie kelio 218 Kretinga–Skuodas  ir geležinkelio ruožo Kretinga–Skuodas, 16 km į šiaurę nuo Kretingos. Seniūnijos centras, 3 seniūnaitijos (Centrinė, Pietinė, Šiaurinė). Pro miestelį teka Darba ir Dangės intakas Tenžė. Urbanistikos paminklas. Yra paštas, bažnyčia, gimnazija, Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos filialas, Kretingos rajono kultūros centro filialas, ambulatorija, keletas parduotuvių, kavinė, svečių namai.


Pavadinimo kilmė


Miestelis pavadintas pagal Darbos upelį, šalia kurio įsikūrė, pridedant priesagą -ėnai.

 

Kultūros paveldas

Urbanistika

Darbėnų miestelio senoji dalis radialinio plano, susidarė iki XX a. pradžios, su klasicistinio plano elementais. Vyrauja XIX a. pabaigos – XX a. I pusės vienaukščiai, centre daugiausia mediniai gyvenamieji namai.

 

Istorija

 

Darbėnai minimi nuo 1591 m. Manoma, kad kaimas įkurtas 1566 m. per valakų reformą. Simonas Daukantas teigia, kad 1550 m. Darbėnų vietoje dar plytėjusi Palangos giria. 1591 m. minimas Darbėnų kaimas ir dvaras. 1621 m. Jonas Karolis Chodkevičius pastatydino pirmąją medinę bažnyčią. 1701 m. Kuršo kunigaikštis Ferdinandas suteikė Darbėnams prekybos privilegiją, kurią patvirtino karalius Augustas II. Nuo 1730 m. Darbėnai vadinami miesteliu, kuris išaugo kairiajame Darbos krante, šalia dvaro. Jame veikė turgavietė, įsikūrė žydų bendruomenė, kurią 1765 m. sudarė 24 šeimos. 1739 m. buvo 20 sodybų, 1794 m. – 77 m. dūmai, 1816 m. – 108 sodybos.

1754–1779 m. darbėniškiai priešinosi Palangos seniūnijos valdytojų Eberharto ir Karolio Mirbachų savivalei: atsisakė atlikinėti papildomas prievoles, dirbti palivarkų statyboje ir pan. (organizatoriai ištremti iš seniūnijos). 1782 m. dvarą įsigijo Vilniaus vyskupas I. J. Masalskis. 1792 m. valstiečiai, vadovaujami S. Gineičio, sukilo prieš I. J. Masalskį, užėmė Darbėnus ir puolė Palangą, bet buvo išvaikyti kariuomenės. 1794 m. Darbėnai atiteko vyskupo dukterėčiai E. A. de Lin (Potockai), kuri valdą 1795 m. perleido pusbroliui, generolui P. Niesiolovskiui.

XIX a. pradžioje įsteigta parapinė mokykla, 1820 m. pastatytas mūrinis dvaro vandens malūnas. 1824 m. liepos 13 d. Palangos valdą su Darbėnų, Grūšlaukės ir Palangos dvarais nusipirko Mykolas Juozapas Tiškevičius.

Per 1831 m. sukilimą miestelyje telkėsi pagrindinės Telšių apskrities sukilėlių pajėgos, kovojusios dėl Palangos, o Darbėnų klebonas Baužinskas tapo sukilėlių kariuomenės kapelionu. Pirmąjį sukilėlių būrį subūrė dvaro administratorius B. Petrauskas. Vėliau čia įsikūrė K. Jagelavičiaus sukilėlių pulkas, surinktas Darbėnų, Kartenos, Kretingos ir Laukžemės apylinkėse, o gegužės 7–10 d. buvo sutelkta apie 3000 sukilėlių. Ties Darbėnais įvyko du sukilėlių ir Rusijos imperijos kariuomenės susirėmimai, per mūšius sudegė miestelis ir bažnyčia. Klebonas J. Gricevičių pateko 3 metams į rusų kalėjimą. 1833 m. tebuvo 61 medinis namas ir 431 gyventojas (277 vyrai, 154 moterys), veikė 2 krautuvės, 8 karčemos ir traktieriai. 1838–1842 m. J. Tiškevičiaus rūpesčiu pastatyta mūrinė, romantizmo laikotarpio bažnyčia. 1848 m. Darbėnai, ypač žydų bendruomenė, nukentėjo nuo choleros.

1841 m. buvo 646 gyventojai, 1846 m. – 148 dūmai. 1855 m. atidaryta valdinė pradinė mokykla. Po 1861 m. baudžiavos panaikinimo ir žemės reformos 15 valstiečių pasipriešino J. Tiškevičiui, kuris paskelbė juos „laisvaisiais žmonėmis“ ir paliko be žemės. Už tai valdžia 1864 m. ištrėmė į Tomsko guberniją valstiečius K. Savickį, A. Zobernį, J. Ruibį su šeimomis ir kleboną J. Valašinską (mirė 1893 m. Omske). XIX a. pab. – XX a. pr. draudžiamąją lietuvišką spaudą Darbėnuose ir apylinkėje platino kunigai Mykolas Šiuipys, Kazys Eitutavičius, Mykolas Karosas, kalvis J. Petrulis, daraktorius J. Bendikas, T. Jurkevičius, J. Klova, J. Kuprys, K. Tamošauskas, Aleksandras Vinkus ir kiti.

Nuo 1861 iki 1950 m. miestelis buvo Darbėnų valsčiaus ir seniūnijos centras. 1882, 1908 ir 1923 m. degė, 1913 m. sudegė. 1906 m. atidarytas paštas. Nuo 1908 m. veikęs Blaivybės draugijos skyriaus išlaikė prieglaudą.

Tarpukariu miestelyje veikė valsčiaus savivaldybė, katalikų bažnyčia, žydų sinagoga, pradžios mokykla, pašto agentūra, vartotojų bendrovė, keletas krautuvių, girininkija (nuo 1920 m.), Skuodo (Kretingos) miškų urėdijos administracinis ir gamybinis centras (1922–1930 m.), pieninė, pastatyta vaistinė, įkurtas parkas ir pastatytas Lietuvos nepriklausomybės paminklas (1930 m.). Nuo 1920 m. dvaras priklausė valstybei, žemė išdalyta savanoriams kariams, kumečiais ir mažažemiams, joje įkurtas Juzumų kaimas. Į rūmus perkelta pradinė mokykla.

1941–1952 m. iš Darbėnų ištremta 19 šeimų. 1941 m. išžudyta Darbėnų žydų bendruomenė (apie 540 žmonių). 1944–1952 m. Darbėnų valsčius Vaineikių miške buvo Žemaičių apygardos Kardo rinktinės partizanų štabas.

1950–1992 m. Darbėnai buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. Joje atidaryta biblioteka, vaikų darželis (1945 m.), ligoninė (1952 m.), kultūros namai (1958 m.), ambulatorija. 1944–1949 m. veikė progimnazija, 1949–1950 m. – septynmetė, 1950–2010 m. – vidurinė mokykla, nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. – Darbėnų gimnazija. 1962 m. Pasertupyje įkurta Darbėnų akmens skaldos gamybos bazė. Šalia miestelio statomos vėjo jėgainės, yra žvyro telkinys.