Siauliai renginiai

  • Šiauliai Lietuva

    Šiauliai – miestas šiaurės Lietuvoje, ketvirtasis pagal gyventojų skaičių šalies miestas; Šiaulių apskrities ir Šiaulių rajono savivaldybės administracinis centras, Šiaulių miesto savivaldybė (yra 2 seniūnijos).
    Pagrindinė miesto šventė yra Šiaulių gimtadienis, Saulės mūšio diena – rugsėjo 22 d. Šventė dėl klimatinių sąlygų paprastai švenčiama savaite ar dviem anksčiau.
    Šiaulių gyventojai vadinasi šiauliškiais, kiti juos vadina šiauliečiais. Anksčiau buvo priskiriami šiauriniams vakarų aukštaičiams, dėl migracijos susiformavo tarpinė tarp aukštaičių ir žemaičių – vakarų aukštaičių šiauliškių tarmė.


    Geografija


    Šiauliai išsidėstę Rytų Žemaičių plynaukštės šiaurinėje dalyje, Mūšos, Dubysos ir Ventos upių takoskyroje. Atstumas iki Vilniaus 210 km, Kauno – 142 km; Klaipėdos – 161 km, Rygos – 128 km; Kaliningrado – 250 km. Bendras miesto teritorijos plotas 81,13 km², iš jų žalieji plotai 18,87 km², vandenų – 12,78 km². Miesto administracinių žemės ribų perimetras 70,317 km.
    Altitudės: Rėkyvos ežero vandens lygis – 129,8 m virš jūros lygio, Talšos ežero lygis – 103,0 m, miesto centras – 128,4 m, Salduvės kalnas – 149,7 m virš jūros lygio.


    Vandens telkiniai

     

    Bendras vandens telkinių plotas – 1280 ha, 15,7 % miesto teritorijos.
    Šiaulių miesto ežerai
    Rėkyvos ežeras
    Upeliai:
    Kulpė (25,8 km)
    Rūdė (4,8 km)
    Vijolė
    Švedė,
    Šimša
    Tilžė
    Šventupis (Ginupis)
    Banko kanalas
    Medinupelis


    Susisiekimas. Keliai

     

    Šiauliai nuo seno buvo kelių susikirtimo mazgas. Netgi garsusis Saulės mūšis įvyko šalia prekybinio kelio, ėjusio iš Rygos į Bubius ir Tauragę. 1836–1858 m. greta jo nutiestas Rygos–Tilžės plentas.
    Apie 1912 m. miesto gatvėse pasirodė pirmieji lengvieji automobiliai.
    Per Šiaulius eina automobilių magistralės:

    A9  Panevėžys–Šiauliai / E272  Vilnius-Panevėžys-Šiauliai-Palanga-Klaipėda
    A11  Šiauliai–Palanga / E272  Vilnius-Panevėžys-Šiauliai-Palanga-Klaipėda
    A12  Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas / E77  Pskovas-Ryga-Šiauliai-Karaliaučius-Varšuva-Krokuva-Budapeštas
    Miestas turi vakarinį aplinkelį A18 Šiaulių aplinkkelis .

     


    Kultūra


    XIX a. I pusės miesto kultūroje ryškius pėdsakus paliko Liudvikas Jucevičius, Jonas Prekeris, Aleksandras Mora, pirmasis Šiaulių ekonomijos istorijos autorius Mauricijus Griškevičius. XIX a. pabaigoje Šiaulius išgarsino gegužinės – lietuvių inteligentijos susibūrimai, kuriuose buvo spendžiamos aktualios tautinio sąjūdžio problemos, koncertuojama ir vaidinama. Mieste dirbo kultūros veikėjai Povilas Višinskis, Peliksas Bugailiškis. 1989 m. įkurtas Šiaulių kamerinis orkestras.
    1919–1922 m. leistas žurnalas „Sietynas“
    1920 m. įkurta knygų leidimo bendrovė „Kultūra“, atidaryta Šiaulių viešoji biblioteka, įsteigta S. Savičiaus ir B. Šumkausko spaustuvė.
    1923–1941 m. leistas žurnalas „Kultūra“.
    1923–1928 m. leistas laikraštis „Šiaulių naujienos“.
    1924–1941 m. veikė Laisvamanių etinės kultūros draugija.
    1926 m. įkurta Kultūros švietimo draugija.
    1927 m. atidarytas P. Višinskio liaudies universitetas, įsteigta Šiaulių kraštotyros draugija.
    1928 m. atidarytas J. Basanavičiaus liaudies universitetas.
    1930–1938 m. leista statistikos, informacijos knyga „Šiaulių metraštis“.
    1934–1943 m. leistas kraštotyros žurnalas „Gimtasai kraštas“
    1951 m. atidaryta Šiaulių rajono biblioteka
    Mieste yra kultūros centras.

     


    Muziejai


    1923 m. įkurtas Šiaulių Aušros muziejus. Jo padaliniai:
    Ch. Frenkelio vila
    Dviračių muziejus
    Fotografijos muziejus
    Radijo ir televizijos muziejus
    Katinų muziejus (įkurtas 1990 m., jis nėra ,,Aušros" muziejaus padalinys)
    Universiteto istorijos muziejus
    Vandentvarkos muziejus (įkurtas 1974 m.)
    Geležinkelio muziejus (įkurtas 1971 m.)
    Angelo muziejus (įkurtas 2014 m.)

     


    Istorija


    Šiaulių žemėje, dabartinio miesto vietoje, žmonių gyventa jau pirmajame mūsų eros tūkstantmetyje. Pats Šiaulių miestas įsikūręs ant ribos kur gyventa tiek senovės žemaičių, tiek žiemgalių genčių. B. Kviklio teigimu, miestas pradėjo kurtis jau XI amžiuje. Su Šiaulių vardu siejamas Eiliuotoje Livonijos kronikoje paminėtas Saulės mūšis, kai 1236 m. rugsėjo 22 d. jungtinė lietuvių, žemaičių ir žemgalių kariuomenė sutriuškino Livonijos Ordino karius. Šiaulių žemė pirmą kartą paminėta Livonijos akte 1254 m.
    Šiaulių miesto vardas pirmą kartą paminėtas 1524 m. birželio 11 d. Žygimanto Senojo rašte, kuriuo Šiaulių valsčius perduodamas valdyti Vilniaus vyskupui Jonui. Miestelis Sovli pažymėtas 1555 m. Kasparo Vopelos sudarytame Europos žemėlapyje. Miestelis kūrėsi ūkiniu požiūriu svarbioje vietoje, patogioje prekybos kelių sankryžoje, aukštumoje į pietvakarius nuo Talšos ežero. Istorinis miesto centras – buvusi Turgaus, dabar Prisikėlimo aikštė. Nuo 1636 m. Šiauliai – miestas.
    1589 m. įsteigta Šiaulių ekonomija – karališkųjų dvarų suvienijimas. 1713 m. Šiauliai gavo miesto teises, nors savivalda buvo įgyvendinta tik po 1791 m. privilegijos. 1769 m. įvyko Šiaulių ekonomijos valstiečių sukilimas. 1791 m. patvirtintas Šiaulių herbas.
    Visą Šiaulių apskritį buvo apėmęs 1830 m. sukilimas, miestas kelis kartus buvo užimtas sukilėlių, o sukilimui pralaimėjus nemažai sukilėlių buvo pakarti Pakartuvių kalne. 1863 m. sukilimo metu šiauliečiai buvo sudarę kelis karinius dalinius, prie miesto įvyko keli svarbūs mūšiai. Spaudos draudimo metais Šiauliai buvo tapę vienu svarbiausių švietimo ir draudžiamos spaudos paskirstymo centrų. 1918 m. Šiauliuose susikūrė pirmoji demokratinė savivaldybė Lietuvoje.
    1915 m. besitraukiantys rusai miestą padegė, o 1918–1919 m. jis buvo dar ir subombarduotas. Nors tarpukario metais miestas buvo atstatytas ir pasipuošė naujais pastatais, bet 1944 m. jis vėl buvo sugriautas (viso per karą sugriauta apie 80 proc. namų).
    1975 m. Šiauliuose, miesto centre buvo įrengtas pirmasis pėsčiųjų bulvaras
        


    Heraldika


    Šiaulių herbas 1791
    Pirmąjį miesto herbą, kuriame pavaizduota Žemaitijos meška ir Apvaizdos akis, karališkoji karūna ir mažas Poniatovskių veršis, Šiauliams 1791 m. suteikė Stanislovas Augustas kartu su privilegija. 1801 m. vietoje karališkosios karūnos miesto herbe atsirado Rusijos imperijos dvigalvis erelis ir užrašas lenkų kalba PIECZĘC RATUSZA MIASTA POWIATOWEGO SZAWEL. Po 1831 m. sukilimo herbe liko tik dvigalvis erelis. 1912 m. dailininkas T. Dmochovskis sukūrė naują miesto herbą su meška, Apvaizdos akimi ir Poniatovskių veršiu, kuris įvairiomis formomis buvo naudojamas iki 1940 m. Jį renesanso stiliumi modifikavo Bronius Šaliamoras. 1968 m. spalio 22 d. Respublikinė heraldikos komisija aprobavo dailininko Arūno Tarabildos atkurtą istorinį herbą, kuriame vietoje Apvaizdos akies, nesiderinusios su sovietine ideologija, atsirado saulės įvaizdis.
    1991 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas patvirtino dailininko Agniaus Tarabildos suprojektuotą Šiaulių miesto herbą, kurio miesto taryba nepripažino ir 1991 m. rugsėjo 21 d. patvirtino iki karo Šiaulių miesto savivaldybės naudotą dailininko Teofilio Petraičio sukurtą herbą. Tačiau šio herbo nepripažino šalies valdžia. 2001 m. rugsėjo 5 d. Prezidento dekretu patvirtinti nauji didysis (su karališka karūna) ir mažasis miesto herbai, kuriuos projektavo dailininkas Agnius Tarabilda.