Jonava Lankytinos vietos

  • Jonava Lietuva

    Jonava (tarimas) – devintas pagal gyventojų skaičių Lietuvos miestas, esantis Kauno apskrityje, prie Neries, žemiau Šventosios žiočių, 30 km į šiaurės rytus nuo Kauno. Jonavos rajono centras. Yra 2 pašto skyriai. Miesto centre yra Santarvės aikštė, Laikrodžio aikštė (įrengta 1988 m. pagal Rimanto Šneiderio projektą), Ramybės skveras.
    Miesto gimtadienis švenčiamas rugpjūčio 8 d., neretai siejamas ir su Joninėmis.


    Geografija


    Jonava įsikūrusi dešiniajame Neries krante, miestui būdingas raiškus reljefas. Yra gerai sutvarkytas gatvių tinklas (pagrindinės iš jų – Jono Basanavičiaus g., Vasario 16-osios g.), skverai (Ramybės), parkai (Atminimo, Taurostos, Joninių slėnis), aikštės (Jonavos Sąjūdžio, Santarvės, Laikrodžio) bei tvenkiniai (Varnutės), išsidėstę tarp mikrorajonų. Priemiestiniai želdiniai – vieni būdingiausių Jonavos bruožų


    Mikrorajonai ir priemiesčiai


    Senamiestis – seniausia miesto dalis, išsidėsčiusi apie Kauno gatvę, prie Neries kranto.
    Geležinkelio stotis – gyvenamųjų namų mikrorajonas miesto šiaurėje, prie Jonavos geležinkelio stoties.
    Girelė – gyvenamasis-pramoninis mikrorajonas miesto šiaurės rytuose.
    Baldininkai (Baldininkų gyvenvietė, Fabriko mikrorajonas) – mišrusis mikrorajonas išsidėstęs miesto šiaurės rytuose, šalia Liepojos-Romnų geležinkelio. Mikrorajonas buvo skirtas buvusio Jonavos baldų kombinato (dab. UAB „Baldai Jums“) darbuotojams.
    Miškų urėdijos gyvenvietė (Miškūkis) – šiaurrytinė miesto dalis tarp Laukagalių kaimo ir Jonava-Ukmergė plento (čia anksčiau buvo įsikūręs Jonavos miškų ūkis; šiuo metu – miškų ūkio darbuotojų gyvenvietė).
    Rimkai – gyvenamasis mikrorajonas į vakarus nuo miesto centro, tai vienas didžiausių ir tankiausiai apgyvendintų mikrorajonų.
    Paneriai – gyvenamasis mikrorajonas prie Neries kranto, šalia Panerių gatvės.
    Lietava – gyvenamasis mikrorajonas, apima Žeimių tako, bei Lietavos gatves.
    Kosmonautai – gyvenamasis mikrorajonas į šiaurę nuo miesto centro, abipus Kosmonautų gatvės.
    Lakštingalos – gyvenamasis mikrorajonas, esantis prie Varnakos upelio tvenkinių.
    Skaruliai – kairiajame Neries krante, į vakarus nuo „Achemos“, įsikūręs mikrorajonas. Šiame mikrorajone yra Skarulių Šv. Onos bažnyčia.
    Juodmena – gyvenamųjų namų mikrorajonas miesto šiaurės vakaruose, abipus Petro Vaičiūno gatvės.
    Virbalai – naujausias gyvenamųjų namų mikrorajonas, esantis netoli Virbalų kaimo.
    Kunigiškiai – pietinis sodų rajonas.
    Laukagaliai – šiaurinis rajonas.
    Melnytėlė – šiaurės vakarinis rajonas.
    Varnutė – vakarinis rajonas.


    Pavadinimo kilmė

     

    Žemaičių stalininkas Dominykas Kosakovskis, prie Skarulių dvaro įkurdamas miestelį, jį pavadino savo sūnaus Jono Eustachijaus vardu slaviškos darybos principais (Janowo). Ilgainiui nusistovėjo aplietuvinta pavadinimo lytis Jonava.
    Yra legenda, kuri byloja, kad senais laikais kairiajame Neries krante, stovėjusi smuklė, kurioje gyveno Jonas ir Jonienė. Smuklė viliodavo pirklius, amatininkus, kurie sakydavo „Užsukime pas Jonus“. Pasak legendos, taip ir kilo Jonavos pavadinimas.
    Miesto kūrimasis ir plėtimasis
    Manoma, kad Jonavos vietoje ošė gūdi giria, mat ir dabar rytinė miesto dalis atsimuša į tankius miškus. Bene anksčiausiai apgyvendinta miesto dalis buvo Skarulių kaimo teritorijoje. Čia kasinėjant rasta įvairių 10-12 tūkst. pr. m. e. darbo įrankių. Didžiausia archeologinė gyvenvietė aptikta ties dabartiniu miesto senamiesčiu, seniausia – dabartinio Jonavos Kultūros centro vietoje. Taip pat nemažai gyventa ir ties Jonavos autobusų stotimi, mat net ir šiais laikais randama molio puodų šukių.
    Jonaviečiai minėję, jog ties Jonavą per Nerį buvusi brasta, kuri buvo aprašyta ir 1373 m. „Livonijos kronikoje“. Brasta tuomet buvo itin svarbus to meto karinis objektas, tad ji itin slėpta, saugota.
    Miesto atsiradimas siejamas su Skarulių dvaru. XVII a. jis atiteko Dominykui Kosakovskiui, kuris 1740 m. pasistatė rūmus. 1750 m. pastatyta pirmoji medinė bažnyčia. 1776 m. Skarulių kaimas atiteko Juozapui Kazimierui Kosakovskiui, įkurtas marijonų vienuolynas. Pagal Lauryno Stuokos-Gucevičiaus projektą 1791 m. pastatyta bažnyčia ir vienuolynas. Šie pastatai sudarė miesto centrą, o vėliau į jį pradėjo keltis ir pirmieji gyventojai iš aplinkinių kaimų.
    XVIII a. Jonava buvo sudaryta iš dvaro ir gyvenvietės, kuri buvo įsikūrusi dešiniajame Neries krante. Pati gyvenvietė plėtėsi į vakarus nuo brastos. Pro dvarą ėjo kelias iš Ukmergės į Kauną, centrinė gatvė vedė į Kėdainius.
    1789 m. gyventojų surašymo duomenimis, bene pusė Jonavos gyventojų buvo žydai. Miesteliui plėstis įtaką turėjo nebloga geografinė padėtis. Aštuoniolikto amžiaus pabaigoje Neries upe padidėjo prekyba, tad mieste atsirado nemažai prekybininkų. 1820 m. Jonavoje buvo bemaž 133 kiemai.
    Jonavos geležinkelio stotis, pastatyta 1835 m.
    1835 m. nutiestas Sankt Peterburgo–Varšuvos kelias, pastatyta arklių pašto stotis. 1838 m. per Jonavą nutiesiama optinio telegrafo linija, vėliau buvusi pakeista elektromagnetine. 1842 m. per Nerį veikė keltas.
    Jonava statėsi be jokio plano, buvo renčiami mediniai namai, tačiau nuo baudžiavos panaikinimo iki pirmojo pasaulinio karo miestas itin nesiplėtė, o 1894 m. kilęs gaisras itin nuniokojo patį miestą, 1899 m. parengtas miesto atstatymo planas. Vėliau gaisras kilo tik 1905 m. – nuniokota geležinkelio stotis bei daugelis gyvenamųjų namų.
    1871 m. Jonavoje gyveno apie 3000 žmonių, dauguma vertėsi prekyba. Tais pačiais metais Liepojos-Romnų geležinkeliu važiavo pirmasis traukinys. Geležinkelis itin smarkiai padidino miesto plėtimąsi į šiaurę, o laivyba Nerimi ilgainiui neteko prasmės.
    Toliau plėtėsi prekyba – vyko didelės mugės, kūrėsi parduotuvės, turgūs. XX a. jonaviečiai garsėjo stalyste bei ratų gamyba.
    1893 m. ant Varnutės upelio pastatyti pirmieji malūnai. 1912 m. atidarytas degtukų fabrikas.
    Po antrojo pasaulinio karo Jonava neteko daugelio pastatų bei gyventojų. 1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu.
    1946 m. nutarta degtukų fabriką pertvarkyti į baldų įmonę, 1958 m. tapusią Jonavos baldų kombinatu. Baldai buvo gaminami net Maskvos Kremliui, Suvažiavimų rūmams, Didžiajam teatrui. Šeštajame dešimtmetyje baldininkams pastatyta gyvenvietė, klubas, mokykla.
    1950 m. Jonava tapo Jonavos rajono centru. 1962 m. netoli Skarulių prasidėjo chemijos (azotinių trąšų) gamyklos – „Azoto“ (dab. AB „Achema“), statybos. Pirmasis lietuviškas amoniakas pagamintas 1965 m.. Gamykla plėtėsi ir augo. Taip septintojo dešimtmečio pradžioje Jonava imta vadinti chemikų miestu. Dėl chemijos gamyklos plėtimosi, Skarulių kaimas buvo pradėtas naikinti, padidėjo aplinkos užterštumo problemų. Miesto centre pastatyta universalinė parduotuvė (architektas A. Beinortas).
    1986 m. Jonavoje pastatytas Taurostos tiltas, sumažinęs automobilių srautus per miestą. 1989 m. kovo 20 d., 11.20 valandą, Jonavos „Azote“ įvyko sprogimas, kurio metu išsiliejo apie 7,5 tūkst. tonų skysto amoniako, kilo gaisras ir į atmosferą išsiskyrė daug nuodingų dujų. Nuodingų cheminių junginių debesis vėjas nešė link Ukmergės, Širvintų, Kėdainių. Vėliau paskelbta, jog 29 žmonės dėl avarijos tapo neįgalūs. Tačiau tikrieji nelaimės nuostoliai ir padariniai nesuskaičiuoti ir neįvardinti iki šiol. Yra žinoma, kad amoniakas gali sukelti rimtus vaikų smegenų pažeidimus, ypač pavojingas embrionui nėštumo laikotarpiu.
    1996 m. patvirtintas dabartinis Jonavos herbas.
    2012 m. vasario 2 d. Jonavos miesto teritorija padidėjo 300 hektarų, prie miesto buvo prijungti besiribojantys kaimai ir bendras Jonavos plotas siekė 1366,82 ha.