Šlavantų Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia pastatyta 1921 m. 1822 m. dvarininkas M. Gauronskis Šlavantuose pastatydino koplyčią, kuri 1880 m. buvo perkelta į Šventežerį. 1921 m. iš dvaro kluono pastatyta bažnyčia. 1938 m. įsimetus medienos grybui, dalis pastato perstatyta. Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčia ne kartą remontuota: pertvarkyti altoriai, pakeistos viduriniosios navos lubos, dekoruotas vidus, sienos apkaltos lentomis.  Bažnyčia stovi atviroje, lygioje, beveik neužstatytoje vietoje, stačiakampiame šventoriuje. Ilgas, neaukštas stačiakampis pastatytas yra trijų navų. Viduriniosios navos tąsoje yra tiesia siena užbaigta presbiterija, o šonines navas pratęsia zakristijos. Vientiso tūrio, viename gale dvišlaičiu, kitame valminiu neaukštu stogu uždengtas yra sunkių, nedarnių proporcijų. Plokščiame pagrindiniame fasade virš siauro karnizo stūkso du masyvūs kvadratiniai, lėkštais trikampiais frontonėliais ir aukštais piramidiniais stogais užbaigti bokštai. Juos jungia platus trikampis skydas. Fasado vidurį pabrėžia didelės stačiakampės dvivietės durys ir langai su trikampe sąrama. Tokie pat langai išdėstyti pagrindinio fasado šonuose ir šoniniuose fasaduose. Bažnyčios viduryje vyrauja daug platesnės ir aukštesnės už šonines viduriniosios navos erdvė. Ją dengia šonuose lygi, o vidury cilindrinio skliauto formos perdanga. Šoninių navų lubos plokščios. Navas skiria aštuonkampiai stulpai su aukštais kvadratiniais pjedestalais ir savitais koplytėlės formos kapiteliais. Meistro A. Sorakos darbo didysis altorius neogotokinis, šoniniai – orderinių formų. Virš prienavio esąs vargonų choras aptvertas pjaustinėtų lentų tvorele.