1642 m pastatyta koplyčia. Ji 1644 m. paskirta karmelitams. Vienuoliai 1680 m. pastatė medinę bažnyčią; pradėtos rašyti metrikų knygos. Karmelitai 1781–1783 m. pastatė mūrinę bebokštę bažnyčią. Nuo 1802 m. veikė parapinė mokykla. Per 1803 m. miesto gaisrą apdegė bažnyčia, sudegė vienuolynas. Prūsijos valdžia 1805 m. uždarė vienuolyną. Kunigo Juozapo Marmos rūpesčiu 1870 m. pristatyti bažnyčios bokštai. 1906 m. jsteigtas „Žiburio“ draugijos skyrius, 1907 m. įkūręs biblioteką - skaityklą ir pradžios mokyklą. 1914 m. patrankų sviediniai apgadino bažnyčios bokštus, pramušė lubas. 1944 m. sudegė stogas, nugriuvo bokštai. Po karo kunigo Garmaus rūpesčiu uždengtas stogas, restauruotas vidus, 1950 m. atstatyti žemesni bokštai. Pokaryje, kol vyko bažnyčios atstatymo darbai, bažnytinės apeigos buvo vykdomos parapijos kapinių koplyčioje.

Bažnyčia vėlyvojo baroko stiliaus turinti klasicizmo elementų, stačiakampio plano, bazilikinė, su pusapskrite apside ir bokšteliu. Vidus 3 navų, dengtų skliautais. Šventoriaus tvora mūrinė ir metalinė.