Anykščiai – miestas šiaurės rytų Lietuvoje, Aukštaitijoje, Utenos apskrityje, 33 km į vakarus nuo Utenos, Anykščių kalvagūbryje (95–112 m virš jūros lygio). Rajono savivaldybės, seniūnijos, parapijos centras, regioninio parko direkcija, paštas, siaurojo geležinkelio stotis. Urbanistikos paminklas, kurortinė teritorija.

 

Pavadinimo kilmė

 

Anykščiai – hidroniminis vietovardis, kilęs nuo upelio Anykštos (Šventosios intakas). Savo ruožtu liaudis savaip aiškina miesto vardą. Anykščių miesto parką puošia skulptūrinis akcentas, vaizduojantis į viršų pakeltą nykštį. Teigiama, kad tie, kurie palies miesto simbolį, iš jo pasisems stiprybės ir sėkmės

 

Architektūra ir kultūra

 

Miesto architektūra įvairi – senojoje (XV-XVIII a.) dalyje savaiminės raidos radialinė plano forma susipynusi su formuota stačiakampe.

Senamiestis išsaugojo senąją planinę struktūrą, čia yra Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia, Senųjų miesto kapinių koplyčia, Anykščių Šv. Aleksandro Neviškio cerkvė, Anykščių ligoninė, Anykščių Pirminės sveikatos priežiūros centras. Stovi Laisvės paminklas (2002 m.; skulptorius Vladas Vildžiūnas). Yra vienintelis Lietuvoje angelų muziejus (atidarytas 2010 m. liepos 26 d.).

Anykščių šilelyje buvo poilsio namai „Šilelis“, 2007 m. nugriauti ruošiantis statyti modernų sveikatos centrą. Stūkso gamtos paminklas Puntuko akmuo, 2015 m. pastatytas vienintelis Baltijos šalyse Anykščių šilelio medžių lajų takas. Apskritai, mieste nemaža kapinių – Anykščių kapinės, Naujosios miesto kapinės, Žydų kapinės ir Rusų kapinės.

2012 m. miestas paskelbtas metų Lietuvos kultūros sostine

 

Geografija

 

Miestas yra prie Šventosios ir Anykštos upių santakos. Šventoji pro Anykščius teka iš šiaurės rytų į pietvakarius, miesto centre ji yra patvenkta. Žemiau užtvankos vaga yra apie 60 m pločio, vasarą nusenkanti, ją ima stelbti vešlios žolės. Jau tradicine tapusi akcija, kurios metu prieš Anykščių miesto šventę Šventoji valoma, ją „šienaujant“ dalgiais.

Prie miesto įsikūręs Anykščių viensėdis, yra kvarcinio smėlio telkinys.

 

Susisiekimas

 

Per miestą praeina Aukštaitijos siaurasis geležinkelis. Gegužės-spalio mėnesiais organizuojami reguliarūs turistiniai ir edukaciniai reisai iš Anykščių geležinkelio stoties. Šalia jos – veikiantis didžiausias Lietuvoje siauruko tiltas.

Per miestą eina krašto keliai:

119 Molėtai–Anykščiai
120 Radiškis–Anykščiai–Rokiškis
121 Anykščiai–Troškūnai–Panevėžys

 

Istorija

 

Archeologiniai radiniai rodo pirmuosius gyventojus Anykščių apylinkėse buvus nuo 9000 m. pr. m. e. Pirmą kartą Anykščiai minimi 1440 m. (kai kuriais šaltiniais dar 1422 m.) kaip Lietuvos didžiojo kunigaikščio Anykščių dvaras – tuo metu Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras Anykščių dvarą davė valdyti Radvilai Astikaičiui.
1442–1452 m. pastatyta pirmoji medinė Anykščių bažnyčia. XV a. 2-ojoje pusėje minimas Anykščių miestelis, vėliau ir Anykščių valsčius. 1507 m. nustatytos klebono žemės ribos. 1516 m. gavo miesto teises, Anykščių dvaras su miesteliu įkeistas Mikalojui Radvilai.
1566 m. miestelis degė, sudegė bažnyčia, kuri netrukus atstatyta. 1671 m. Anykščių bažnyčia dar kartą sudegė (atstatyta iki 1677 m.). XVIII a. pradžioje per karą su švedais sugriautas tiltas per Šventąją (atstatytas XVIII a. pabaigoje). 1792 m. sausio 17 d. karalius Stanislovas Augustas suteikė miesto teises (1795 m. jos panaikintos) ir herbą. Herbe pavaizduotas savivaldos išvakarėse Anykščiuose pastatytas tiltas, papuoštas tiltų globėjo ir sergėtojo nuo vandens nelaimių šv. Jono Nepomuko statula.
XIX a. pirmojoje pusėje miesteliui sparčiai augant, čia jau buvo mūrinė bažnyčia su varpine, dvi sinagogos. Numalšinus 1831 m. sukilimą, miestelis priklausė Rusijos imperijos valstybės iždui. 1863 m. sukilimo metu čia veikė ginklų dirbtuvė. 1898 m. pro Anykščius nutiestas siaurukas Panevėžys-Švenčionėliai. 1902 m. pastatyta hidroelektrinė, 1909 m. senosios bažnyčios vietoje pastatyta didelė neogotikinė bažnyčia.
Nuo 1929 m. veikia vyno bendrovė. 1938 m. atkurtos miesto teisės. 1941 m. vokiečių sunaikinta apie 1500 gyventojų, daugiausiai žydų. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui ir frontui slenkant per Lietuvą, 1944 m. mieste vyko aršios kovos tarp nacių ir sovietų. 1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. 1968 m. atidaryta smėlio sodrinimo gamykla „Kvarcas“, pastatyti kultūros rūmai (architektas R. Šileika), Ramybės gyvenamųjų namų kvartalas. 1988–1992 m. Anykščiuose veikė vaikų geležinkelis maršrutu Anykščiai-Rubikiai.
1992 m. patvirtintas naujasis Anykščių herbas. 2006 m. Vyriausybės nutarimu prie miesto prijungta dalis aplinkinių kaimų. Anykščiai išrinkti 2012 m. Lietuvos kultūros sostine.