Akmenė – miestas Akmenės rajone, 12 km į pietvakarius nuo Naujosios Akmenės, Dabikinės dešiniajame krante. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.
Yra Akmenės Šv. Onos bažnyčia (pastatyta 1912 m.) ir parapija, stovi Nepriklausomybės paminklas (pastatytas 1928 m., inžinierius K. Dušauskas-Duž, 1948 m. naktį sovietų susprogdintas, 1988 m. rudenį atkasus paminklo fragmentus jis atstatytas). Veikia Akmenės gimnazija, biblioteka (nuo 1937 m.), vaikų lopšelis-darželis „Gintarėlis“, paštas.

Pavadinimo kilmė

Labiausiai tikėtina, kad miesto pavadinimas yra kilęs nuo žodžio „akmuo“. Nors į šiaurę nuo miesto teka upelis Akmenupis, tačiau neaišku, ar miestas perėmė upelio pavadinimą, ar atvirkščiai, todėl hidroniminė vietovardžio kilmė yra neįrodyta.
Iki XVII a. miestelis vadinosi Dabikinė.

Susisiekimas

Netoli miestelio eina  156  Naujoji Akmenė–Venta . Artimiausia geležinkelio stotis pastatyta Alkiškiuose.

Istorija

Akmenės dvaras, priklausęs Kęsgailoms, pirmą kartą minimas 1511 m. Žygimantas Senasis 1531 m. Didžiųjų Dirvėnų seniūnams leido statyti miestelį, vadintą Dabikine (iki XVII a.) ir jame rengti turgus. Suformuotame pagal Valakų reformos nuostatus miestelyje 1561 m. jau buvo aikštė, 3 gatvės, 82 sklypai, 28 smuklės (karčemos), medinė bažnyčia.
1592 m. suteikta miesto teisė. 1596 m. įsteigta parapija, funduota nauja bažnyčia ir įkurta parapinė mokykla. Nuo XVII a. – valsčiaus centras. Miestelį XVII a. viduryje bei 1705 m. sunaikino švedai. Po karų ir 1710–1711 m. maro nebeliko gyventojų.
1754 m. vėl suteikta turgaus ir 4 mugių privilegija. 1792 m. Akmenei suteiktos savivaldos teisės ir miesto herbas. 1908 m. Akmenės apylinkėse nukrito meteoritas. 1941 m. Akmenėje įkurtas pirmasis Lietuvos kolūkis.
1956 m. gruodžio 28 d. pakartotinai suteiktos miesto teisės.
1989 m. vietoje 1948 m. susprogdinto Akmenėje atstatytas Laisvės paminklas. 1992 m. patvirtintas naujasis Akmenės herbas. 2012 m. įkurtas Akmenės LEZ.
2015 m. vasaros pabaigoje įgyvendintas infrastruktūros ir gyvenamosios aplinkos plėtros projektas. Iš pagrindų pertvarkyta centrinė miesto aikštė, rekonstruotos aplinkinės gatvės. Miesto centras atpažįstamas iš paliktų augti medžių, o didžiausi pasikeitimai – trinkelėms ir akmenimis išgrįsta erdvė su dviem lygiagrečiai nusitęsiančiomis eilėmis lauko riedulių, kurie tapę poilsiui skirtų suolų atramomis. Didžiausias akmuo – su iškaltu Akmenės herbu.