Japoniškas sodas – tai neatsiejama japonų kultūros dalis. Per amžius jis apjungė religiją, meną ir pagarbų požiūrį į gamtą. Sodų kūrimo praktika senovės Japonijoje siekia VII a., Naros periodą (710-794), kai buvo stipriai juntama Kinijos įtaka. Kadangi mūsų šaknys pagoniškos, japonų meilę bei pagarbą visiems gamtos elementams nebus sunku suprasti. Atskleisti akmenų didybę, vietovės stiprybę buvo pasirinkta japoniško sodo idėja. Žemaičiai paskutiniai pagonys Europoje. Tradicinė japonų religija – šintoizmas (liet. „dievų kelias“).  Tai pagoniška religija, kurios garbinimo objektas yra kami – gamta ir jos objektai (medžiai, kalnai, akmenys, šaltiniai) ar reiškiniai.